Siekiant geriau pritaikyti svetainės turinį bei informaciją apie mūsų paslaugas ir specialius pasiūlymus, šioje svetainėje naudojami slapukai (cookies), kuriuos Jūs galite bet kada išjungti, keisdami savo naršyklės nuostatas.

Edukacinė programa "Nuo žolyno iki korio" - Lapas 2

Straipsnių sąrašas


Bičių pikis, arba propolis, yra sakinga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas. Jo spalva - nuo gelsvos iki tamsiai rudos, pilkos ar žalsvos. Kuo pikis senesnis, tuo spalva tamsesnė. Veiksmingas gydomąsias savybes propolis išsaugo net iki 10 metų. Bitės pikį renka nuo medžių (topolių, beržų ir kt.) lipnių pumpurų, ūglių ir naudoja jį avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės. Dėl tų pačių konservuojančių savybių jis neleidžia gesti bičių produktams (pvz., bičių pieneliui), dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms. Be to, bitės pikiu dezinfekuoja korių akutes ir taip apsisaugo nuo ligų, dar ir aromatizuoja avilį. Viena bičių šeima per dieną į avilį atneša 1 g pikio, o per metus - iki 150-200 g. Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą bei tinimą (pabrinkimą), padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia jį vartojo kaip išorinį vaistą. Votims (furunkulams, karbunkulams ir kt. pūliniams) gydyti bičių pikį pašildydavo iki suminkštėjimo, išplodavo plonu sluoksniu ir, uždėję ant nesveikos vietos, aprišdavo. Toks šildantis tvarstis mažina uždegimo skausmą ir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą.

Bičių duonelė. Iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų žiedų bitės renka žiedadulkes, sulipdo jas seilėmis ir nektaru į rutulėlius, neša į avilius ir meta į korių akeles. Aviliuose jaunesnės bitės priekiniais žandais žiedadulkių rutulėlius sutrupina ir galvomis gerai suspaudžia. Taip bitės dirba, kol žiedadulkėmis užlipdo du trečdalius akutės tūrio. Į tą pačią akutę dėdamos įvairių augalų žiedadulkes, bitės jų nerūšiuoja. Kai akutės pripildomos, bitės jų viršų užpila medumi, užlipdo vašku – tokį mišinį palieka subręsti.
Veikiant įvairiems mikroorganizmams, fermentams, esant didelei drėgmei ir šilumai (34–36 °C), maždaug per dvi savaites iš mišinio susiformuoja vadinamoji bičių duonelė. Bitėms tai – pagrindinis baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Duonele maitinami bičių perai, kuriems augant reikia labai daug baltyminės medžiagos. Daug duonelės bitės vartoja pieneliui, vaškui gaminti, tranams maitinti. Duonelė turi ir antimikrobinių savybių. Atlikti tyrimai rodo, jog įvairūs bičių duonelės ekstraktai stabdo ligų sukėlėjų augimą, o dėl biostimuliuojančių ir regeneruojančių savybių, esančių duonelėje, greičiau gyja žaizdos, silpnėja uždegiminiai procesai organizme. Bičių duonelė sėkmingai vartojama ir prieš senatvišką silpnumą. Šis produktas teigiamai veikia nervų sistemą, padeda atsikratyti nemigos, depresijos, šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, padeda sutrikus medžiagų apykaitai, susirgus diabetu.

Žiedadulkės. Svarbiausia  žiedadulkių sudėtinė dalis - visaverčiai baltymai.  Jose yra 5-7 kartus daugiau aminorūgščių negu jautienoje ir kiaušiniuose, be to, yra nukleino rūgščių ir nukleoproteidų, apie 20 proc. augalinių riebalų.  Paminėtini  lipidai, iš kurių susidaro vitaminas D, kai kurie hormonai, "surišantys" cholesterolį  ir šalinantys iš organizmo jo perteklių.  Žiedadulkėse yra apie 2 proc. fosfolipidų.  Jie sulaiko riebalų kaupimąsi kraujagyslėse.  Šiame produkte esantys karotinoidai virsta vitaminu A, gerinančiu regėjimą. Vitaminas C ir rutinas didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų atsparumą.

Programą parengė Danutė Indrašienė

Renginių metu yra fotografuojama ir filmuojama. Medžiaga publikuojama muziejaus internetinėje svetainėje, soc. tinkluose ir muziejaus informaciniuose leidiniuose.